Prieš įkuriant rezervatą, teritorijos šeimininkais buvo Tauragės miškų ūkio Eičių ir Sakalinės girininkijos bei Jurbarko miškų ūkio Kalvelių girininkija. 1960 m. steigiant Lietuvoje pirmuosius draustinius, Artosios pelkė buvo paskelbta ornitologiniu draustiniu (973 ha), kaip teigta “apsaugoti vieninteles Lietuvoje sėjikų lizdavietes, taip pat gerves, juoduosius gandrus ir kitus paukščius”. Upėtakių nerštavietėms apsaugoti 1974 m. įsteigtas Viešvilės ichtiologinis draustinis (21.4 km ilgio upelis). Tačiau būsimo rezervato miškai liko priskirti II kategorijai ir juose buvo toliau ūkininkaujama su kai kuriais apribojimais.
    Viešvilės rezervato idėja išryškėjo neužilgo po paskutinio – Kamanų – rezervato įsteigimo. Kaip neatidėliotinai steigtinu, jis buvo numatytas “Lietuvos TSR kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje laikotarpiui iki 2000 m.”, ruoštoje 1982-84 m. ir patvirtintoje 1986 m..
    1986 m. Viešvilės upelio baseine atlikti pirmieji kryptingi tyrimai. “Perestroikos” ir Atgimimo laikotarpiu rezervato įkūrimas gerokai užsitęsė. Tik atstačius nepriklausomybę, 1991 m. balandžio 23 d. LR Aukščiausioji Taryba (Nutarimas Nr. I-1244), kartu su keturiais naujais nacionaliniais parkais, įsteigė ir Viešvilės valstybinį rezervatą.